nuosaka — núosaka dkt. Tiesióginė, netiesióginė, tariamóji, liepiamóji núosaka … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuosaka — 2 nuosaka sf. (1) žr. nuosaika 2: Vėl jie ėmė dirbti, bet be nuosakos, nes kiekvienas slaptomis žvalgės į tuos žmones Pč … Dictionary of the Lithuanian Language
linkėtinis — linkėtinis, ė (neol.) adj. lingv. 1. tariamasis (apie nuosaką): Dėsmė linkėtinė (modus conjunctivus) reišk daiktą nepevną arba pavėdį į tiesą S.Dauk. 2. geidžiamasis (apie nuosaką): Geistinis taikas (sakymbūdis) tryb życzący (linkėtinis): aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
tariamas — tãriamas, à adj. (3b) Š, FT, KŽ 1. L, Rtr realiai neegzistuojantis, menamas, manomas: Tariamoji teisė – tai tokia teisė, kurios asmuo faktiškai neturi, bet klaidingai mano, kad ją turi rš. Prasimanė bėdą, paskui aprašęs tariamąją savo bėdą,… … Dictionary of the Lithuanian Language
Grammatik der litauischen Sprache — Die Grammatik der litauischen Sprache ist insbesondere durch Flexion gekennzeichnet und darin dem Lateinischen, dem Altgriechischen oder dem Sanskrit ähnlich, insbesondere in seiner Fixierung auf die Endungen zur Angabe des Kasus und in der… … Deutsch Wikipedia
dingstis — 1 dingstìs sf. (4), dìngstis (1) 1. staigi mintis, įtarimas: Kai tik ligonį pamačiau, tuo[j] puolė dingstis, kad ans nebeišgys Kltn. ║ manymas: Tikėtisi, idant būtų dainos nu karžygių senovės lietuvių ir žemaičių ..., yra tuščia dingstis… … Dictionary of the Lithuanian Language
dėsmė — (neol.) sf. 1. lingv. nuosaka: Dėsmė reiškinė (modus indicativus) stačiai reišk, kas ką veik arba daro S.Dauk. 2. tema: Jos dėsmė yra „žemė (arba gamta) ir žmogus“ Vr. Kalbų dėsmės jau visos išseko LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
geidėjinis — geidėjìnis, ė (neol.) adj. (2) → geidėjas: Geidėjìnis sakymbūdis (gram. geidžiamoji nuosaka, optativus) Jn … Dictionary of the Lithuanian Language
geistaikis — (neol.) sm. gram. tariamoji nuosaka: Geistaikis – įsigeidžiant kokio veikalo: augčio, dirbčio ... A.Baran … Dictionary of the Lithuanian Language
geisti — geĩsti, geĩdžia, geĩdė intr. K labai norėti, trokšti; linkėti, siekti, reikalauti: Geidžiu ko labai SD270. Puškinas aistringai geidė matyti savo tėvynę laisvą ir apsišvietusią sp. Ko ten dyksti eiti, t. y. ko geidì? J. Vaikas mokslo teip… … Dictionary of the Lithuanian Language